Skysčių mechanikos požiūriu galima teigti, kad skystųjų kristalų klampumas ir elastingumas yra skystis, turintis išdėstymo savybių, kuris turėtų turėti skirtingą poveikį, priklausomai nuo veikiančios jėgos krypties. Tarsi trumpą medinę lazdelę įmesti į tekančią upės vandenį. Lazda teka kartu su upės vandeniu, iš pradžių atrodo netvarkinga. Po kurio laiko visų trumpų medinių pagaliukų ilgoji ašis natūraliai susilygina su upės vandens tekėjimo kryptimi, fiziniame modelyje nurodant mažiausią klampumą ir mažiausią laisvąją tėkmės energiją. Be to, skystieji kristalai ne tik pasižymi klampiomis, bet ir elastinėmis reakcijomis, kurios visos turi kryptingą poveikį išorinėms jėgoms. Todėl, kai šviesa patenka į skystųjų kristalų medžiagą, ji neišvengiamai keliaus skystųjų kristalų molekulėse, sukurdama natūralų deformacijos vaizdą. Kalbant apie elektroninę skystųjų kristalų molekulių struktūrą, jos visos turi stiprų elektronų konjugacijos judėjimo gebėjimą. Todėl, kai skystųjų kristalų molekulės yra veikiamos išorinio elektrinio lauko, jos lengvai poliarizuojamos, kad susidarytų indukuotas dipolis, kuris taip pat yra skystųjų kristalų molekulių sąveikos jėgos šaltinis. Skystųjų kristalų ekranas, naudojamas bendruosiuose elektroniniuose gaminiuose, naudoja skystųjų kristalų fotoelektrinį efektą, valdo juos išorine įtampa ir išgauna ryškumą bei tamsumą (taip pat žinomas kaip vizualinis optinis kontrastas) dėl skystųjų kristalų molekulių lūžio savybių ir jų gebėjimo sukti šviesą. , kad būtų pasiekti vaizdo tikslai.
